Bankas Swedbank atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog nepaisant didelio tinklinių parduotuvių augimo, smulkusis verslas vis dar labai svarbus vietos ekonomikai, o ypatingai regionuose. Tyrimo duomenimis, vietos smulkiuosius gamintojos ir prekybininkus reguliariai, t. y. bent kartą per savaitę aplanko dauguma mažesniuose miestuose ir kitose gyvenvietėse gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose – atvirkščiai, didelė dalis didelių miestų gyventojų smulkius verslininkus aplanko tik retkarčiais.
Tauragiškiai lojaliausi
Dažniausiai smulkius verslininkus aplanko ir pas juos apsiperka Tauragės apskrities gyventojai. Net 45 proc. Tauragės apskrities gyventojų teigia apsilanką pas smulkius vietos verslininkus. Mažai atsilieka Utenos (38 proc.) ir Alytaus (35 proc.) apskričių gyventojai. Vos keletą kartų per mėnesį pas vietos smulkiuosius prekybininkus ir gamintojus lankosi Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai.
„Swedbank” Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas teigia, jog smulkieji verslininkai yra gana stipriai priklausomi nuo vietos gyventojų palaikymo. Diskusijų su įmonių vadovais metu pastebėta, kad smulkiojo verslo atstovai neretai nerimauja dėl mažėjančios vietos gyventojų perkamosios galios ir mažėjančio pirkėjų srauto, tačiau apklausa rodo ir gerąją pusę – vietos gyventojai dažniausiai labai palaiko ir palankiai vertina smulkiuosius vietos verslininkus, juos renkasi dažniau nei kitus.
Populiariausias – turgus
Didžioji dalis respondentų nurodė, jog vietos verslininkų produkcijos jie ieško mugėse bei turguj. Tai būdinga tiek tarp mažų miestų gyventojų, tiek ir tarp didmiesčių. Ypatingai pasižymi Utena, kurioje net 74 proc. (o tai 3 iš 4) gyventojų nuolat apsiperka turguje. Panašūs skaičiai Šiauliuose (66 proc.) ir Tauragėje (66 proc.)
Antroje vietoje – nuosavos smulkių verslininkų parduotuvėlės – krautuvėlės. Čia išsiskyrė Telšių ir Alytaus gyventojai, besilankantys tokios prekybos vietose dažniau nei kitų miestų gyventojai. Po individualių krautuvėlių sutinkamos prekybos smulkių verslininkų prekybos salelės didesniuose prekybos centruose. Tokias mieliau nei kitų miestų gyventojai renkasi vilniečiai bei marijampoliečiai.
El. pirkimas auga lėtai
Nors elektroninių parduotuvių ir daugėjo pastaruosius kelis metus gana sparčiai, lietuviai nėra labai linkę jose pirkti. Viso labo 2 proc. apklaustųjų teigė, kad smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų produkcijos ieškojo el. parduotuvėse. Tuo tarpu užsienyje apsipirkti internetu labai populiaru.
Lojalūs tiems patiems verslininkams
Pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė, kad apsipirkinėja vis pas tuos pačius smulkiuosius verslininkus. Ypač populiaru tą pačią krautuvėlę aplankyti Utenoje (78 proc.) ir Tauragėje (75 proc.), o trečioje vietoje esantys Telšiai atsilieka gana stipriai – 54 proc. telšiškių nurodė lankantys tą patį smulkųjį verslininką nuolat. Jei kalbėti apie ne maisto produktus, čia pirmauja Panevėžys ir Šiauliai.
Klausiami, ar norėtų turėti nuolatinį pažįstamą tiekėją, iš kurio galėtų nuolatos įsigyti reikiamų produktų (bent dalį), dažniausiai teigiamą atsakymą pasirinko marijampoliečiai (43 proc.) Trečdalis telšiškių ir ketvirtadalis kauniečių taip pat norėtų turėti „savą” produkcijos tiekėją.
Įdomu tai, kad didelė dalis šalies gyventojų, nors ir nesilanko pas smulkiuosius vietos verslininkus, norėtų turėtų pažįstamą nuolatinį produkcijos tiekėją. Tai rodo, kad Lietuvoje vis dar yra neužpildytų nišų, kurias galėtų užimti smulkusis verslas. Tokios nuomonės laikosi Antanas Sagatauskas.
Tyrimą banko Swedbank užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai”. Apklausose dalyvavo 1006 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 18-75 metų.
