Po svarstymo Seime buvo nutarta pritarti Vartojimo kredito įstatymo pataisoms, kurios sugriežtintų vartojimo kreditų rinkos reguliavimą. Taip siekiama kredito gavėjus ir kredito davėjus skatinti skolintis ir skolinti atsakingai.
Pakeitimuose numatyta griežtinti vartojimo kreditų reklamą. Ji nebegalės būti skleidžiama nepilnamečiams (asmenims iki 18 metų) skirtuose renginiuose, ugdymo įstaigose, kuriose mokosi nepilnamečiai asmenys. Reklamose pateikiama informacija apie kredito davėjo taikomus mokesčius, paslaugas ir vykdomą veiklą turi būti aiški, teisinga ir neklaidinanti.
Vadinamųjų naktinių kreditų (tų, kurie suteikiami bet kuriuo paros metu) laukia pabaiga – siūloma, kad lėšas kreditų bendrovės galėtų pervesti tik nuo 7 iki 22 val. Tai padėtų išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų.
Įstatymo pakeitimuose norimi įtvirtinti galimybę per dvi kalendorines dienas „nusiraminti” ir kreditą grąžinti be jokios nurodytos priežastis bei pabrangimo (palūkanų, mokesčių ar kompensacijų kreditų bendrovei).
Prie dokumentų pridėtame aiškinamajame rašte pažymima, kad esama 200 proc. riba bendros vartojimo kredito kainos metinei normai kelia abejonių ar tai atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Manoma, kad toks dydis negali būti visada laikomas sąžiningu ir atitinkančiu vartotojo interesus. Siūloma nustatyti dviejų pakopų vartojimo kredito kainos sudedamųjų dalių reguliavimą. Vartojimo kredito palūkanų norma turėtų būti ne didesnė kaip 75 proc., o visi kiti mokesčiai, kurie įskaičiuojami į kredito kainą (neskaitant palūkanų) negalėtų būti didesni kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos per dieną. Vartojimo kredito kaina negalėtų viršyti bendros vartojimo kredito sumos.
Neteisėtai skolinantiems asmenims numatomos baudos gali siekti iki 57 924 eurų.
Už naujas nuostatas balsavo 61, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai.
Daliai keliamų sąlygų prieštarauja LSVKA (plačiau apie tai straipsnyje „LSVKA atremia Lietuvos banko kaltinimus„).
