Pasak SEB bankų grupės analitikų, Lenkijos ekonomika kitais metais išliks pirmose pozicijose, Baltijos šalyse kiek paspartės ir bus per vidurį, tuo tarpu Rusijos ekonomika ir toliau smuks. Išskirtinai tikima, jog Ukrainos ekonomika ims plėstis, nors Ukrainos ir Rusijos santykiai vis tiek išliks įtempti.
Specialistų teigimu, šiais metais 4 proc. smukęs Rusijos ekonomikos lygis kitais metais vis tiek smuks, nors ir mažiau. Prognozuojama, kad BVP smukimas Rusijoje sieks apie 1 proc. Tuo tarpu naftos kaina kils tik minimaliai ir sieks apie 55 JAV dolerius už barelį populiariausios „Brent” žaliavinės naftos. Tai taip pat prisideda prie Rusijos ekonomikos smukimo. Kartu prisideda ir JAV bei kitų Vakarų valstybių sankcijos šiai šaliai.
Ukrainoje ekonomika per šių metų pirmąjį pusmetį traukėsi apie 15 proc. lyginant su tuo pat laikotarpiu pernai. Tačiau vis rodosi ženklai, jog ekonomika ima judėti links stabilesnės būsenos. SEB grupės specialistai mano, kad Ukrainos BVP kitas metais padidės vienu procentu. Teigiamą įtaką lemia susitarimas su kreditoriais iš užsienio, kurie sutiko nurašyti 20 proc. skolų, denominuotų eurais.
Tuo tarpu Lenkijos ekonomika kitais metais turėtų augti sparčiausiai iš visų Vidurio bei Rytų Europos valstybių. Tikimasi, jog BVP augimas sieks net 3,6 proc. Šiais metais augimas sieks 3,4 proc. BVP. Pagrindinis į priekį vedantis veiksnys – didelė vidaus paklausa. Taip pat tikimasi, kad Lenkijoje išliks gana spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas bei nedarbo lygio mažėjimas. Tai gali lemti ir zloto sustiprėjimą euro atžvilgiu.
Baltijos šalyse ekonomikos varikliu laikomas didėjantis vidaus vartojimas. Šį lemia didesnis vidutinis darbo užmokestis ir mažėjantis nedarbingumo lygis. Stipriausia vidaus paklausa – Estijoje, kur mažmeninės prekybos apimtys auga 8 proc. per metus. Taip pat 8 proc. didėja ir indėlių suma bankuose. Panaši situacija ir Latvijoje. Čia prie augimo stipriai prisideda medienos, baldų, elektronikos ir chemijos pramonių rodikliai.
Lietuva atsilieka nuo kitų Baltijos šalių, tačiau jau kitais metais prognozuojama, kad dėl vidinės paklausos ir gerėsiančių (tikimasi) eksporto rodiklių, situacija pagerės ir augimas paspartės iki 2,8 proc. Visgi, netrūksta ir neigiamą įtaką darančių veiksnių, kurie gali apriboti augimą.
