Vykdyta visuomenės nuomonės apklausa, kurią užsakė Lietuvos bankas, atskleidė, jog žmonės iš finansų įstaigų labiausiai pasitiki draudimo įmonėmis, o didžiausias nepasitikėjimas kyla kalbant apie greitųjų kreditų bendroves.
Net 65 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodėt visiškai ar labiau pasitikintys draudimo bendrovėmis, dalinį ar pilną nepasitikėjimą nurodė 16 proc., 19 proc. šiuo klausimu neturėjo susiformavusios nuomonės. Dažniausiai pasitikėjimas buvo grindžiamas tuo, jog draudimo įmonės apmoka nuostolius bei atsiradusią žalą (25 proc. pasitikėjusiųjų). Nepasitikėjimo priežastimi dažniausiai (20 proc. nepasitikinčiųjų) buvo nuostolingi kaupiamieji bei gyvybės draudimai, taip pat įvardijamos (14 proc. iš nepasitikinčių) netinkamo dydžio (per mažos) draudimo išmokos.
Komerciniais bankais labiau ar visai pasitiki 46 proc. apklaustųjų, nepasitiki panašiai – 42 proc. respondentų. 12 procentų žmonių apie komercinius bankus nuomonės neturėjo ar negalėjo nuspręsti, pasitiki jais ar ne. Apie 20 proc. pasitikinčiųjų teigė, kad nesusidūrė su jokiomis problemomis naudodamiesi paslaugomis, todėl ir pasitiki bankais, kiek mažiau, 16 proc., nurodė, jog tiesiog neturi jokios kitos alternatyvos (iš tiesų alternatyvų yra, tačiau apie jas kalbama ne itin daug, lietuviai nėra linkę jomis pasitikėti). Nepasitikintieji dažniausiai teigė, kad nėra patenkinti paslaugų įkainiais (22 proc.) bei naujais mokesčiais ir limitais (10 proc.)
II pakopos pensijų fondais pasitiki 40 proc. gyventojų, nepasitiki – 26 proc., likę neturėjo nuomonės. Dažniausiai pasitikima dėl to, kad tikima užtikrinama pagalba senatvėje. Nepasitikima dėl garantijų nebuvimo ir galimo bankroto.
Kreditų unijos sulaukė daugiau nei pusės apklaustųjų nepalaikymo – 53 proc. respondentų mano, kad kreditų unijomis negalima pasitikėti. Pagrindinė nepasitikėjimo priežastis – bankrotai, kurie kredito unijas paliečia ne itin retai. Taip pat nurodytas ir informacijos apie kredito unijas trūkumas. Kredito unijomis pasitiki vos 16 proc. apklaustųjų, kurie taip mano, nes neteko susidurti su problemomis.
Greitųjų kreditų bendrovės sulaukė ypač didelio nepasitikėjimo. Net 67 proc. gyventojų visai ar iš dalies nepasitiki greitųjų kreditų bendrovėmis. Pagrindinės to priežastys:
- Didelės palūkanos (39 proc.);
- Didelis prasiskolinimo lygis (19 proc.);
- Paskolos „be apribojimų” (12 proc.)
Priežastys šiek tiek ironiškos, mat didelės palūkanos neturėtų skatintini nepasitikimo, o tik alternatyvų ieškojimą. Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovėmis pasitiki vos 8 proc. respondentų, kurie teigė, kad paslauga yra aktuali ir greitai suteikiama. Visgi, po paskutinių sugriežtinimų gali šis procentas dar labiau sumažėti, nes paslaugos „prilėtintos”, o pačių smulkiausių kreditų (iki 100 eurų) gali ir visai nelikti, nes jie taps nuostolingi bendrovėms.
