Pirmoji įmoka į specialų ES fondą, kurio lėšos bus naudojamos probleminių bankų pertvarkymui, jau pervesta ir siekia 10,14 mln. eurų. Šią įmoką kartu sumokėjo SEB bankas, Swedbank, DNB, Šiaulių bankas, Citadele, Medicinos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija. Savo filialus turinys ES šalių narių bankai įmokas moka pagal tų šalių, kuriose yra registruoti reikalavimus.
Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbavičiaus teigimu, privačios lėšos pertvarkymui užtikrins, kad bankams susidūrus su rimtais sunkumais ir patyrus nuostolių šie pirmiausiai būtų padengiami iš akcininkų ir kreditorių lėšų, o ne žmonių (mokesčių). Šiam reikalui bus kuriami ir pertvarkymo planai, iš dalies kurie gali būti pavadinti ir ilgaamžiškumo planais. Pertvarkymo metu bus siekiama užtikrinti tolesnį bankų paslaugų veikimą (pervedimai, lėšų išmokėjimas), kurios yra reikšmingos šalies finansiniam stabilumui.
Į nacionalinę teisę perkėlus ES Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento reikalavimus Lietuvos nacionaline pertvarkymo institucija tapo Lietuvos bankas. Be anksčiau naudotų pertvarkymo priemonių Lietuvos bankas galės taikyti ir gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.
Kartu su Bendra pertvarkymo valdyba bei Lietuvoje veikiančių užsienio bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijoms Lietuvos bankas rengs detalius pertvarkymo planus, kurie bus naudojami prireikus užtikrinti komercinio banko, susidūrusio su dideliais sunkumais, tolesnį veiklos tęstinumą.
Pirmiausiai bankų pertvarkymas bus finansuojamas iš akcininkų ir kreditorių lėšų, o esant poreikiui bus naudojamos lėšos iš centralizuoto euro zonos Bendro pertvarkymo fondo. Manoma, kad bendras fondas 2024 metais pasieks 55 mlrd. eurų.
