SEB: Y karta nori didelio atlyginimo iš karto

seb bankasVos tik pradėję dirbti jaunuoliai labai tikisi gauti daugiau nei vidutinė šalies alga. Pageidaujamas 18-25 metų jaunuolių uždarbio vidurkis Lietuvoje net 728 eurai „į rankas“.

Kukliausi – lietuviai

Nors pagal SEB banko atliktą tyrimą paaiškėjo, kad 18-25 metų jaunuoliai Lietuvoje nori kukliausio atlyginimo, tai vis tiek gana nerealūs norai. Latviai nori gauti 867 eurus, Estijos jaunuoliai – 948 eurus.

Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad nors lietuvių norai ir kuklesni nei kitų Baltijos šalių jaunuolių, tai nutolę nuo realybės. Lietuviai pradėję dirbti tikisi gauti maždaug trečdaliu daugiau nei vidutinis darbo užmokestis, Latvijoje norima net 44 proc. didesnio darbo užmokesčio nei vidutinis šalyje, o Estijos jaunuoliai nors ir nori didžiausios sumos, nuo vidutinio darbo užmokesčio jų ambicijos nutolę mažiausiai – vos 16 proc. daugiau.

SEB banko ekspertės teigimu tokie lūkesčiai rodo, kad ir toliau vidutinis atlyginimas Lietuvoje bus mažesnis nei kitose Baltijos šalyse, kadangi jaunuoliai sutinka dirbti už mažiausią atlyginimą regione. Žvelgiant iš kitos pusės, pragyvenimas Lietuvoje yra pigesnis, būtiniems poreikiams ar būstui įsigyti reikiama suma yra mažesnė, tad ir lūkesčiams tai gali daryti įtaką.

Vilniaus jaunuoliai dirbtų ir už mažesnį atlygį

Įdomus pastebėjimas – gyvenantys Vilniuje jaunuoliai pasitenkintų labai panašiu atlyginimu kaip ir tie, kurie gyvena kitose šalies vietovėse, nors Vilniaus mieste vidutinis atlyginimas yra kur kas didesnis nei kituose miestuose. Taip pat pastebėta, kad tik kas ketvirtas jaunuolis iš Vilniaus tikisi iš karto pradėjęs dirbti gauti per 750 eurų į rankas, o mažesniuose miestuose tokio uždarbio tikisi bent 2 iš 5 jaunuolių. Prie tokio noro gali prisidėti ir noras persikelti į sostinę ar dėl atstumo išaugančios pramogų kainos (papildomos kelionės išlaidos, nakvynė ir t. t.)

Pagal apklausos duomenis, vienas iš penkių lietuvių sutiktų dirbti už mažiau 500 eurų atlygį. Tuo tarpu Latvijoje už tokią sumą sutiktų dirbti 1 iš 12, o Estijoje vos 1 iš 20 jaunuolių. Dažniausiai už mažiau nei šalies vidurkis sutiktų dirbti tie, kurie šiuo metu neturi jokio darbo – apie 35 proc., tuo tarpu tie, kurie turį darbą mažiau nei už 500 eurų sutiktų dirbti vos 18 proc.

Lūkesčiai susiję su gebėjimu planuoti išlaidas

SEB banko specialistė pastebėjo, jog pajamų lūkesčiai yra susiję su gebėjimu ir įpročiu planuoti išlaidas. Jei žmogus išlaidų neplanuoja, jo lūkesčiai dėl uždarbio yra didesni nei to, kuris stebi ir planuoja savo išlaidas. Iš to matosi, kad išlaidų neplanuojantiems asmenims net ir pakankamai didelis atlygis už darbą gali atrodyti per mažas.

Visiškai savo išlaidų neplanuoja  14 proc. jaunuolių iš Lietuvos, tiek pat iš Latvijos ir 18 proc. iš Estijos. Visgi, dauguma planuojančių išlaidas planuoja tik didesnes arba planuodami išlaidas vis tiek pritrūksta pinigų. Taip teigia 1 iš 7 lietuvių, 1 iš 5 latvių ir 1 iš 8 estų.

Tėvai kuria finansinį saugumą

Visose Baltijos šalyse Y kartos žmonių (gimusių po 1990-ųjų) pasaulėžiūra yra menkai tyrinėta. Visgi teigiama, kaip sako Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologas Liutauras Labanauskas, jog ši karta yra lūkesčių karta. Juos augino tie tėvai, kuriems darbas buvo būtinas norint sukurti saugumą bei tie, kurie negavę gerai apmokamo samdomo darbo, tik gimus jų atžaloms ėmėsi savo verslo. Tokie tėvai stengiasi suteikti savo vaikams tai, ko neturėjo jie patys, tai yra, finansinio saugumo, vadinamos užuovėjos. Dėl šių priežasčių Y karta gali ilgai ieškoti savo pašaukimo darbui, kur galėtų ne tik gerai uždirbti, bet kartu ir jaustų malonumą.

Visgi, sociologo teigimu, dauguma Y kartos jaunuolių prastai planuoja savo finansus, nes yra priklausomi nuo tėvų paramos. Tai jiems apsunkina finansų planavimą, taupymą, ilgalaikes investicijas.

Tyrimo apžvalga pagal SEB banką, papildyti asmeniniais SIMS.lt kolektyvo komentarais.

[Total: 0    Average: 0/5]