SEB: Lietuviai būstą keičia rečiau nei kiti europiečiai

paskolos bustuiSEB banko ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos parengė leidinį Baltic Houshold Outlook, kuriame rašo, kad nors Baltijos šalių gyventojai būstu yra patenkinti kur kas rečiau nei dauguma kitų ES gyventojų, keičia jie jį rečiau.

Pagal Eurostat duomenis, dažniausiai būstą keičia skandinavai, ypač Švedijos gyventojai. 2012 metais nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus keitė būstą net 40 proc. švedų šeimų. Vidurkis visoje Europos Sąjungoje – 18 proc.

Baltijos šalyse lyderiauja estai – per 5 metus būstą nurodė pakeitę 16 proc. Estijos namų ūkių. Latvijoje būsto keitė tik 10 procentų, o Lietuvoje rekordiškai mažai – vos 6 procentai šeimų. Mažesni skaičiai užfiksuoti Europos Sąjungoje užfiksuoti tik Kroatijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Stebint pasitenkinimą savo būstu, labiausiai išsiskiria olandai, kurių net 96 proc. patenkinti ar labai patenkinti savo gyvenama erdve. Lietuvoje šis savo gyvenamuoju būstu patenkinti 84 proc. namų ūkių, Latvijoje 85 proc., o Estijoje 80 proc. Europos Sąjungos vidurkis ir vėl aukštesnis už Baltijos šalių – 89 proc.

Atrodyti, jog 84 proc. yra daug, tačiau tai mažiau nei ES vidurkis. Dažnai nepasitenkinimas būstu yra dėl pernelyg mažo jo ploto, ne visų turimų patogumų, prastos būklės ir pan. Nepaisant to, mūsų šalies gyventojai būstą keičia labai retai.

Lyginant pagal investuojamą pajamų dalį, Baltijos šalių šeimos skiria mažesnę pajamų dalį nei vidutinė Europos Sąjungos šeima. Remiantis 2013 metų duomenims, vidutinė pajamų dalis, skirta pirkti ar renovuoti savo būstą, ES šalyse buvo 7,8 proc., Estijoj – 7,2 proc., Lietuvoje – 5,5 proc., o Latvijoje 4,9 proc.

Ekspertų teigimu, tai labiausiai priklauso nuo finansinių galimybių, kurios Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vis dar prastesnės nei didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Vien pradiniam įnašui sukaupti Lietuvoje gali prireikti daugiau nei trejų metų, atidedant 1/3 savo pajamų (jei gaunamas vidutinis darbo užmokestis).

Sims LogotipasSims.lt nuomonė

Sims.lt nuomone, būstą lietuviai retai keičia ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl pernelyg didelio prisirišimo prie savo gyvenamos vietos, baimės keisti, investuoti. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai gali pasigirti gyveną savo butuose nuo pat namo statybos (1970-1985 metų), nors jų šeiminė padėtis keitėsi ne vieną kartą. Finansiškai pora pensijinio amžiaus žmonių turėtų galimybę pakeisti erdvius 3-4 kambarių butus senos statybos namuose į jaukius, šiltesnius, tačiau mažesnius butus naujos statybos namuose, tačiau dėl prisirišimo, įpratimo prie esamos erdvės, išplanavimo tokie mainai vyksta gana retai. Tuo tarpu jaunos šeimos linkę imti būsto paskolą ir įsigyti tokį būstą, kokiam duodama maksimali suma. Taip dažna šeima prisiriša prie būsto 20-30 metų, kol išmokama paskola.

[Total: 0    Average: 0/5]