Kreditai: kada imti, o kada vengti?

Skolintis skatina reklama, pinigų trūkumas, noras gyventi geriau ar trokštamo daikto pamatymas prekybos vietoje su nemenka nuolaida. Nors atrodytų, kad skolintis gerai visada, iš tiesų yra situacijų, kuomet kreditą imti verta, o kuomet kreditai gali sugadinti Jūsų finansinę situaciją, pridaryti nemenkų problemų ir priversti Jus nemenkai gailėtis.

Dėl problemų kalti ne kreditai, o patys žmonės.

Patys kreditai nėra blogas dalykas, jie nėra užprogramuoti griauti žmonių gyvenimus. Kreditų tikslas – suteikti pinigus tuomet, kai Jums jų trūksta, kuomet esate suplanavę įsigyti didesnės vertės turtą, tačiau Jūsų finansinė padėtis neleidžia norimo turto įsigyti iš karto. Kitaip tariant, paskolų ir kreditų bendrovės leidžia Jums įsigyti norimą daiktą anksčiau nei tam sukauptumėte pinigų. Mainais už paslaugą bendrovės (tai gali būti ir bankai, kredito unijos) gauna tam tikrą atlygį, tai yra vadinama palūkanomis, kartais imami papildomi administravimo ar kiti mokesčiai. Atrodytų viskas aišku ir suprantama, tačiau besiskolinantieji neretai elgiasi lyg nesuvokdami, kad kreditą reikės grąžinti ir dar sumokėti palūkanas, įklimpsta į vis didėjančias skolas ir yra linkę kaltinti kreditų bendroves ar bankus, nors iš tiesų bent 9 iš 10 atvejų kalti patys žmonės, nesugebėję tinkamai įvertinti savo finansinės padėties ir galimybių vykdyti įsipareigojimus.

Paskolos medicinai

medicinos kreditasMedicina Lietuvoje nemokama, tačiau norėdami kokybiškesnių paslaugų neretai esame linkę rinktis papildomai apmokamas paslaugas. Ypatingai odontologijos ar plastinės chirurgijos (po įvairių nelaimių ar kitose būtinose situacijose). Šios paslaugos dažnam piliečiui sunkiai įperkamos iš turimų santaupų, o laukimas, kol bus sutaupyta pakankamai pinigų, gali atnešti tik didesnius nuostolius ir stipresnius sveikatos sutrikimus. Žinoma, imant kreditą medicinos išlaidoms padengti būtina gerai įvertinti, ar turėsite galimybę pasiskolintus pinigus grąžinti. Be visa to, pasidomėkite alternatyvomis, kurias siūlo bent dalinai finansuoti pasirengusi valstybė. Kaip bebūtų, sveikatos sąskaita taupyti nerekomenduojama, tad jei kitos išeities nėra – kreditai gali būti naudingi.

Nuosavas būstas

kreditai bustuiDaugybėje pasaulio šalių nuosavas būstas nėra būtinas, puikiai išsiverčiama su nuoma, ypač jei darbo vieta nėra sėsli. Lietuvoje situacija šiek tie kitokia, dauguma stengiasi „nusėsti“ vienoje vietoje, rasti gerai apmokamą darbą, sukurti šeimą ir gyventi jaukiame savo bute ar name. Didžiuosiuose šalies miestuose sutaupyti lėšų būsto pirkimui sunku, todėl viena populiariausių kreditų formų – būsto kreditai. Iki 30 metų laikotarpiui suteikiami kreditai leidžia įsigyti būstą ir jaunoms šeimoms, o ne tik solidaus amžiau piliečiams, sukaupusiems atitinkamą pinigų sumą. Būsto kreditai yra viena iš nedaugelio (kai kurių apklausų duomenimis netgi vienintelė) finansavimo sričių, kurią palankiai vertina dauguma žmonių.

Kelionės. Ar verta?

Kelionės vilioja, žavi ir traukia. Deja, ir kainuoja. Dėl šios priežasties atsiranda žmonių, kurie norėdami atostogų renkasi kreditą kelionei. Tai vertėtų pateisinti tik esant ypatingoms sąlygoms, pavyzdžiui, atostogoms skirti pinigai Jus pasieks tik po Jūsų atostogų ar panašiai, bet skolintis atostogoms ir vėliau pusę metų ar dar ilgiau veržtis diržus, kad būtų galima grąžinti paskolą – ar tikrai verta?

Karališkos vestuvės

kreditai vestuvemsTipiškos lietuviškos vestuvės neapsieina be sodybos ar restorano nuomos, didžiulio nukrauto stalo 50-iai, 100-ui ar dar daugiau žmonių, prabangių limuzinų, brangios suknelės ir panašių atributų. Karališkos vestuvės žavi, apie tai svajojama, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių joms pinigų nesusitaupoma iš anksto. O ar bus jų po vestuvių, kuomet reikės grąžinti kreditą? Gerai pagalvokite, kaip norite pradėti naują gyvenimo etapą, ar kreditas yra tai, apie ką svajojote?

Kreditai iš tiesų turi savo žavesio ir tuo pat metu gali kelti nemenką riziką. Atsakingai besiskolinantys žmonės visuomet pasiekia savo, gauna naudos iš kredito ir nelaiko jokio pikto žodžio ant kreditų bendrovių, net jei palūkanos ir atrodo didokos. Tuo tarpu nemaža dalis skolinasi visai negalvodami apie pasekmes ir kaltina ne save, o kreditų bendroves.

[Total: 0    Average: 0/5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *