Didėja vartojimo kreditų sumos, įsiskolinimai ir delsimai

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius vartojimo kredito davėjai savo klientams vis dažniau suteikė paskolas didesnes nei 290 eurų (iki 290 eurų skolinama suma laikoma smulkiuoju kreditu). Šis skaičius, lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 63,4 proc, o suteiktų kreditų suma paaugo 47,7 proc. Taip pat pastebėtas ir įsiskolinimų už tokio dydžio kreditus augimas ketvirtadaliu.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, kad augantis kredito gavėjų įsiskolinimas bei dažnėjantis jų turto perdavimas tretiems asmenims išieškoti skolas tik patvirtina, kad kai kurios kreditų bendrovės netinkamai vertina klientų mokumą. Pirmininko pavaduotoja tikisi, kad nuo 2016 m. vasario mėn. įsigaliojantys Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos atsiranda prievolė kliento paraiškoje nurodytą informaciją pagrįsti įrodymais, o už to nevykdymą bus taikomos griežtesnės sankcijos.

Didėja laiku negrąžinamų įsiskolinimų suma

Per metus įsiskolinimas už laiku negrąžintus didesnius nei 290 eurų vartojimo kreditus padidėjo net 26 proc. ir sudaro didžiausią vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų dalį (kuomet mokėjimas pradelstas 90 dienų iš eilės ar daugiau). Pradelsta suma – 70,3 mln. eurų.

Už mažuosius kreditus pradelsiama panašiai kaip ir metų pradžioje. 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis buvo 91 tūkst. smulkiųjų vartojimo kreditų, kurių gavėjai vėlavo atlikti įmokas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, bendras įsiskolinimas per 25 mln. eurų.

kreditu kiekio augimasPer pirmuosius šių metų 9 mėnesius kredito davėjai savo klientams suteikė 835 tūkst. vartojimo kreditų (į statistiką neįtrauktos kredito įstaigos), o tai yra 1,6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2014 metais, tačiau suma padidėjo penktadaliu – iki 318,27 mln. eurų. Siekiamiausi – 290 eurų viršijantys kreditai.

Didžiausią įtaką kreditų dydžio pokyčiams galėjo lemti tai, kad pusė vartojimo kreditų bendrovių, iki šių metų teikusių daugiausiai smulkiuosius greituosius kreditus (iki 290 eurų), nuo š. m. keitė savo strategiją ir daugiau ėmė siūlyti didesnių sumų bei ilgesnio termino kreditus.

Didesni vartojimo kreditai skatinami ir kreditų bendrovių

Ingrida Šimonytė pastebi, kad išlieka jau kurį laiką matomas siekis skolinti daugiau. Tokiu būdu kreditų bendrovės užsitikrina stabilų pajamų srautą (tas pats vyksta ir užsienio greitųjų kreditų rinkose), tačiau gali būti, kad bandoma ir dirbtinai atitikti 40 proc. pajamų taisyklę, mat suteikiamas tokio paties dydžio kreditas ilgesniam laikotarpiui sumažina kasmėnesines įmokas, kurios atitinka šią atsakingo skolinimo taisyklę.

Patys kreditų teikėjai aiškina, kad būtent reikalavimai ir taisyklės juos skatina skolinti daugiau. Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė mano, kad tai tik patvirtina bendrovių siekį skolinti tiems, kurie pagal savo finansinę padėtį skolintis neturėtų.

Per pirmus tris ketvirčius smulkiųjų kreditų skaičius sumažėjo beveik 20 proc., jų suma – 17,5 proc. Tuo tarpu vartojimo kredito suma padidėjo 14,7 proc., nors sudarytų sutarčių skaičius nelabai keitėsi. Vidutinė vartojimo kredito suma siekė 381 eurą ir tai buvo 22,7 proc. didesnis vidurkis nei per 2014 metų tą patį laikotarpį.

Paskolų likučiai taip pat augo. 2015-09-30 buvo suteikta iš viso 854 tūkst. kreditų (7,3 proc. daugiau nei 2014-09-30), suteiktos kreditų sumos likutis buvo 410,8 mln. eurų (23,6 proc. daugiau nei prieš metus).

Skolų išieškojimo bendrovėms 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo perduota 127,2 tūkst. vartojimo kredito sutarčių. Per šių metų pirmus 3 ketvirčius tokių sutarčių skaičius ūgtelėjo 13 proc.

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, šių metų spalio 1 d. Turto arešto aktų registre buvo 9171 skolininkas bei įregistruoti 10402 turto areštai, kuomet kreditorius yra vartojimo kredito davėjas. Lyginant su 2015 metų pradžia tokių areštų skaičius padidėjo 48 proc. Tuo tarpu turto areštų, kuomet kreditorius yra bankas ar kredito unija, įregistruota mažiau – 6863 ir 764 areštai.

Tarp dažniausiai areštuojamo turto yra transporto priemonės, žemės sklypai, pastatai ir butai.

SIMS.lt komentaras

Manome, kad ir toliau bus suteikiami vis didesnės vertės ir ilgesnio termino vartojimai kreditai. Pagrindinė to priežastis – griežtai ribojamas palūkanų ir kitų mokesčių dydis, kuris jau dabar gali reikšti nuostolingus kreditus bendrovėms. Pavyzdžiui, esant 75 proc. dydžio metinėms palūkanoms, 30 eurų paskola 14 dienų kredito gavėjui turėtų kainuoti iki 0,94 €. Įskaitant papildomus galimus mokesčius, maksimali suma gali šiek tiek išaugti, tačiau tai vos kiek daugiau nei 1 euras. Kiekvienas kredito gavėjo tikrinimas duomenų bazėse (Creditinfo ir kt.) yra mokamas. Pasak greitųjų kreditų bendrovių atstovų, vienas patikrinimas kainuoja keletą eurų. Be viso to, per 2 dienas žmogus turi teisę apsigalvoti ir iš jo negali būti imami jokie mokesčiai, tad teikti trumpalaikius mažos vertės kreditus bendrovės visiškai nenaudinga.

Didėjantis pradelsimas bei turto areštų skaičius vartojimo kreditų davėjų klientams bei mažėjantis blogų paskolų skaičius bankuose ir kredito unijose gali būti susijęs ir su griežtesniais reikalavimais – vartojimo kreditų davėjai suteikia paskolas kone kiekvienam, kuris atitinka sąlygas, tuo tarpu didieji šalies bankai orientuoti ne į vartojimo paskolas ir savo klientams suteikia labai mažas paskolas ilgam laikotarpiui, tad dauguma iš karto kreipiasi tiesiai į kreditų bendroves.

I. Šimonytės teigimas, kad tokie žmonės turėtų visai nesiskolinti taip pat nėra geras patarimas, nes dalis paskolų yra skirtos padengti kone būtinoms išlaidoms: medicinai, būsto atnaujinimui (renovacijai, apšiltinimui) ir kt.

Siūlome ieškoti sprendimų, kaip sumažinti paskolų kiekį, kurios imamos nebūtinoms išlaidoms, tokioms kaip transporto priemonės pirkimas neįvertinus jos išlaikymo kaštų, kelionės, grožio procedūros ir pan. – tai būtų kur kas efektyvesnis sprendimas nei paskolų ribojimai tiems, kurie iš šiuo metu gaunamų pajamų negali išgyventi.

[Total: 0    Average: 0/5]